Įgyvendinti objektai
Plačiau
Plieninių konstrukcijų gaisrinės saugos sprendimas
Pagal šiuolaikiškas pasaulines pastatų statybos tendencijas, neatsižvelgiant į pastato tipą, vis dažniau statybose naudojamas plienas. Palyginti su kitomis statybos medžiagomis, plienas turi daug pranašumų visais gyvavimo etapais – nuo gamybos ir architektūros iki naudojimo statybose, jau nekalbant apie jo beveik 100 % perdirbimą. Be to, plieninių konstrukcijų apsauga nuo ugnies taip pat gerokai paprastesnė nei kitų medžiagų.
Tačiau dėl kai kurių savybių plienas nėra ideali statybinė medžiaga. Jis neatsparus korozijai ir prastai laiko apkrovas gaisro metu. Tai dvi daugiausia problemų keliančios savybės. Nors plienas klasifikuojamas kaip nedegi medžiaga, esant aukštai temperatūrai, jis praranda kai kurias savo savybes, dėl kurių yra toks populiarus statybose, ir dėl to deformuojasi, o plieninė konstrukcija labai greitai sugriūna (žr. 1 diagramą).
Tinkamos plieninių konstrukcijų apsaugos nuo gaisro sistemos parinkimas
Galimi įvairūs plieninių konstrukcijų apsaugos nuo gaisro sprendimai. Populiariausios šios trys sistemos: išsiplečiantys ugnį slopinantys dažai, gaisrą stabdančios plokštės ir gaisrą stabdantys purškiamieji produktai. Daugelyje plieno konstrukcijų naudojami išsiplečiantys dažai – apie 70 %, plokščių apkalos naudojamos apie 25 %, o gaisrą stabdantys purškiamieji produktai – apie 3 % konstrukcijų (Didžiosios Britanijos duomenys, „Tata Steel“, plieninių konstrukcijų gaisrinė apsauga, 2013 m.). Be prieš tai minėtų sistemų, yra ir kitų, pavyzdžiui, ugniai atsparaus plieno danga, plieninių kolonų dengimas betonu, dalies dengimas betonu, kolonų apmūrijimas putplasčio betono plytomis ir sijų iki pusės įbetonavimas į betonines lubas. Šie būdai naudojami vis rečiau.
Išsiplečiantys dažai
Išsiplečiantys dažai yra dažniausiai naudojama sistema, kadangi jie:
- pigiausia priešgaisrinė apsauga;
- dengiama plonu sluoksniu;
- nepakinta plieno konstrukcijos išvaizda;
- estetiškai atrodo.
Be to, atsižvelgiant į dažų rūšį ir oro sąlygas, jais galima dengti dirbtuvėse arba statybvietėje.
Išsiplečiantys priešgaisriniai dažai yra arba plonasluoksniai, dažniausiai pagaminti vandens arba tirpiklio pagrindu, arba storasluoksniai, pagaminti epoksidinės dervos pagrindu ir skirti daugiausia apsaugoti nuo angliavandenilių gaisrų. Dažniausiai naudojama plonasluoksnių vandens pagrindu pagamintų išsiplečiančių dažų sistema, ypač dėl aplinkai nekenksmingos gamybos ir naudojimo bei gerų išdžiūvusio sluoksnio savybių. Prieš tepant gruntą, plienines konstrukcijas reikia nusmėliuoti iki Sa 2,5 lygio. Pirmiausia reikia užtepti tinkamo antikorozinio grunto sluoksnį, tada išsiplečiančius dažus ir galiausiai apsauginę dangą – viršutinį sluoksnį, kurį dažniausiai sudaro plieno dažų danga, tačiau ji turi būti tinkama naudoti kartu su išsiplečiančia danga. Apsauginis sluoksnis ne tik saugo nuo drėgmės, tačiau atlieka ir estetinę funkciją, todėl jis būna įvairių spalvų.
Išsiplečiantys dažai veikia tokiu principu: padidėjus temperatūrai, dėl katalizatorių, pavyzdžiui, fosforo rūgšties, jų struktūra išsiplečia ir suformuoja anglies putas, kurios plečiasi 1:50 santykiu. Todėl dažniausiai tepamas 1 mm storio sluoksnis išsiplečia iki 50 mm. Įprastas sausos plėvelės storis priklauso nuo konkrečių reikalavimų ir gali būti nuo 100 iki 5 000 mikronų. Kadangi anglies putos yra geras izoliatorius, karščio energijos perdavimo plieno sijai greitis sumažėja, todėl laikas, per kurį įvyksta pavojingas perkaitimas, smarkiai pailgėja.
Kalbant apie apribojimus naudojant priešgaisrinius dažus, reiktų atsižvelgti į jų jautrumą dengimo sąlygoms, pavyzdžiui, kai nuo sijų nepakankamai nusmėliuojamos rūdys arba dažai tepami esant per žemai temperatūra (kai temperatūra žemesnė nei 10 °C, dažų užtepti praktiškai neįmanoma), lyjant arba susidarius rasai, arba kai naudojamas netinkamas viršutinis dengiamasis sluoksnis. Paprastai dažai purškiami beore technologija arba tepami rankiniu būdu, naudojant volelį. Norint užtikrinti aukštesnį atsparumo ugniai lygį, reikia tepti kelis dažų sluoksnius. Pakartotinis dengimas gali turėti tam tikrų apribojimų, kadangi reikia atsižvelgti į tai, jog sluoksniai turi išdžiūti (paprastai tai trunka 24 valandas). Išsiplečiantys dažai turi ribotą garantinį naudojimo laiką ir yra palyginti neatsparūs smūgiams ir subraižymui. Išsiplečiančių dažų atsparumas ugniai gali būti įvairus – nuo R 30 iki R 180. Patariama naudoti R 60 dažus. Sluoksnių skaičius ir storis nepagrįsti (neracionalūs), o faktinis patikimumas kilus gaisrui mažėja, nes sluoksniai nukrenta. Be to, svarbu paminėti ypatingą gaisrą stabdančių dažų bandymų savybę – su atvirais profiliuočiais (I, H, U) atlikti bandymai negalioja tuščiaviduriams profiliuočiams, ir atvirkščiai. Reikėtų iškart išsiaiškinti, ar gamintojas yra atlikęs vieną paskui kitą bandymus, ar visus vienu metu. Kad išsiplečiančius dažus būtų galima naudoti ES, jie turi būti išbandyti pagal EN 13381-8, jų degumas turi būti klasifikuojamas pagal EN 13501-1, o atsparumo klasė nustatyta pagal EN 13501-2 reikalavimus. Turi būti išduotas Europos techninis vertinimas (ETV) pagal ETAG 018, produkto pastovumo sertifikatas (PPS), kurie suteikia teisę žymėti CE ženklu, arba reikia kokių nors kitų įrodymų pagal Statybos produktų reglamentą.
Gaisrą stabdančios plokštės
Gaisrą stabdančios plokštės yra dar viena plieninių konstrukcijų apsaugos sistema. Paprastai tai yra pluoštu ir užpildu sustiprintos mineralinės plokštės (t. y. pagamintos iš kalcio silikato). Atsižvelgiant į gamintoją, jos gali būti atsparios drėgmei ir šalčiui, gali būti apdirbtos ir (arba) nudažytos apdailos dažais. Plokštės storis priklauso nuo gamintojo ir gaisrinės saugos lygio ir gali siekti nuo 10 mm iki 60 mm. Plokštės montuojamos statybvietėje ir yra tinkamos nuo R30 iki R180, tačiau rekomenduojama naudoti nuo R60 (dažniausiai dėl didesnės kainos). Apdirbimo ir montavimo procesas palyginti paprastas (pjaustymas pjūklu, priveržimas, prisegimas). Kadangi nėra ypatingų laiko ir temperatūros apribojimų, plokštes galima montuoti visais metų laikais. Gaisrą stabdančios plokštės yra pati patikimiausia plieninių konstrukcijų apsauga nuo gaisro ir yra patikrinta realiomis sąlygomis. Ugnį stabdančias plokštes reikia bandyti pagal EN 13381-4, jų degumas klasifikuojamas pagal EN 13501-1, o atsparumo ugniai klasė pagal EN 13501-2 reikalavimus. Turi būti išduotas Europos techninis vertinimas (ETV) pagal ETAG 018, produkto pastovumo sertifikatas (PPS), kurie suteikia teisę žymėti CE ženklu, arba reikia kokių nors kitų įrodymų pagal Statybos produktų įstatymus.
Gaisrą stabdančias plokštes galima naudoti ne tik kaip dangai, bet ir kitais būdais. Praktiškai lubų konstrukcijas apkalti gali būti per sudėtinga arba per brangu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į situaciją, galima naudoti gaisrą stabdančią plėvelę. Tai ypač praverčia apsaugant sudėtines konstrukcijas arba santvaras. Renkantis tokias sistemas, reikia būti atsargiems, kadangi gaisrą stabdanti plėvelė turi atitikti konkrečius reikalavimus ir (jei įrengiama horizontaliai) turi būti išbandyta pagal EN 13381-1, užtikrinant atraminės konstrukcijos tvirtumo klasifikavimą R ... klasei, arba išbandyta pagal EN 1365-2, užtikrinant atraminės konstrukcijos tvirtumą ir atsparumą ugniai REI... Dėmesio: pagal EN 1364-2 išbandytų gaisrą stabdančių plėvelių sistemų nepakanka, kadangi jų atsparumas ugniai yra EI ..., o tai neužtikrina apkrovos laikymo galios.
Gaisrą stabdančios purškiamosios medžiagos
Gaisrą stabdančias purškiamąsias medžiagas sudaro cemento gijos, vermikulitas ir gipsas. Jos ypač tinka konstrukcijoms, kurių estetinė išvaizda nėra svarbi, nors išvaizdą galima pagerinti naudojant papildomą fasado dangą. Prieš dengiant, plieną galima užtepti gruntu, nors tai nėra būtina. Tačiau būtina užtepti rišamąjį akrilo polimero sluoksnį. Medžiagos purškiamos statybvietėje, naudojant tam skirtus įrenginius. Dengiama nuo 10 mm iki 70 mm storio sluoksniu. Darbo vieta gali būti ir gana nešvari. Jeigu norima storesnio sluoksnio, turi būti naudojamas papildomas sutvirtinamasis tinklelis. Pagrindinis purškiamųjų gaisrą stabdančių medžiagų pranašumas yra nedidelė kaina ir gera triukšmo sugertis. Gaisrą stabdančios purškiamosios medžiagos gali būti atsparios ugniai iki R 240.